palėpis

palė́pis sm. (1) žr. palėpė: 1. Višta nulindo į palė́pį kiaušių dėti Žr. Tik gerai palė́pius šienu primurdykit! Up. Žakas gul po palė́piu KI252. Šieną murdyk į daržinės palėpius Šv. Prikiškit gerai palė́pius, kad daugiau pareitų javų! Žml. Reikia palėpius gerai užkamšyti, kad vėjas neįpūstų Gr. Užkimšk palėpius, kad sniego neprisnigt! Vlk. Kišk palė́py – niekas neras Smn. Rytą išaušus iškratė visas kerčias, visus palėpius klėties Žem. Apkamšiau tvarto palė́pius, bus šilčiau Alv. 2. Namo palėpiuose žvirbliai lizdus turėjo Skr. Norėdami apsisaugoti perkūno, žmonės palėpiuose laiko šventintas verbas (priet.) LTR(Mrk). ^ Višta nupešta, palėpy pakišta (šluota) Dbč. 3. D.Pošk, I, Kdn, Rdm Sukrauk malkas į palėpį Klov. 4. MitII142, NdŽ bot. sėjamoji pipirinė (Lepidum sativum).